Apie miestą

Peršokti į:

 

Šiaulių istorija

1236 m. Šiaulių vietovardis "Soule" pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - Eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį. 1236 m. rugsėjo 22 diena tapo Šiaulių miesto gimimo diena.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
XIII a. pr. jau funkcionavo lietuvių žemių konfederacija, susidariusi iš teritorinių vienetų - žemių. XIII-XIV a. rašytiniuose šaltiniuose Livonijos kronikose: Eiliuotoje Livonijos, Henriko Latvio, Hermano Vartbergės - ne kartą minimas Šiaulių žemės vardas. Tuometinė Šiaulių žemė - Žemaitijos žemių konfederacijos rytinis pakraštys - priklausė kunigaikščiams Bulioniams (Vismantui, Edvikui, Spudeikai). Šiaulių žemė, sudėtinė Žemaičių žemių konfederacijos dalis, suvaidino svarbų vaidmenį, atremiant Livonijos puolimus XIII-XIV a.

Šiauliai - miestas, perėmęs Šiaulių žemės vardą, priskirtinas seniausių XV a. pr. įsikūrusių Lietuvos miestų grupei. Po Žalgirio mūšio išnyko nuolatinių kovų su Kryžiuočių ordinu grėsmė. Šiaulių žemės pilys su gyvenvietėmis, tarp jų ir Salduvės pilis, neteko gynybinės reikšmės. Šiaulių miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero, t.y. dabartinio miesto centre.

1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje (ten jis vadinamas Sovli).

XVII a. vidurys - XVIII a. pirma pusė buvo kataklizmų metai Lietuvos valstybėje: XVII a. vidurio karai su Švedija ir Rusija, švedų okupacija Šiauliuose, epidemijų banga. XVIII a. pradžia panaši - Šiaurės karas ir itin didelės maro epidemijos. Visa tai turėjo neigiamos įtakos miesto vystymuisi. Situaciją iliustruoja Dviejų Tautų Respublikos vadovo Augusto II universlas, kuriame Šiaulių būklė apibūdinama taip: "(…) anksčiau vyraujantis ekonomikoje Šiaulių miestas, dabar ir kaimo nevertas, daugiau tuščių namų, nei gyventojų yra."

1783 m. karalius Stanislovas Augustas patvirtino naują Šiaulių centro perstatymo planą, ir statybos vyko toliau. A. Tyzenhauzo pradėtos urbanistinės reformos keitė Šiaulių miesto vaizdą. XVIII a. pab. Šiauliai iš netvarkingo medinio miestelio augo į taisyklingo stačiakampio miestą su keliasdešimčia mūrinių namų. Paminėtini klasicistinio stiliaus statiniai: trijų aukštų mūrinis bajorų teismo pastatas prie bažnyčios, austerija (užeigos namai) turgaus aikštėje, dviejų aukštų mūrinis paštas. Miestiečių gyvenamieji namai buvo statomi pagal tris ar keturis tipinius projektus iš plytų, iš medžio, iš medžio su plytų siena gatvės pusėje.

XVIII a. pab. miesto istorijai ypač reikšminga - 1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas savo privilegija galutinai įtvirtino Šiaulių miesto savivaldą. Privilegijos originalas sudegė Pirmojo pasaulinio karo metu. Tačiau išliko jam lygiavertis šaltinis - įrašas Lietuvos Metrikoje su spalvotu Šiaulių miesto herbo piešiniu.

1795 m. prasidėjo ir naujas Šiaulių istorijos laikotarpis. Rusijai prijungus Lietuvą, miestas su didžiule teritorija, Šiaulių ekonomija, Jekaterinos II buvo padovanotas kunigaikščiui Platonui Zubovui. Neužilgo 1795 10 10 Jekaterina II koregavo savo įsaką ir paskelbė Šiaulius valstybiniu apskrities miestu.

XIX a. II pusėje toliau augo Šiaulių, kaip Lietuvos provincijos kultūrinio gyvenimo centro, reikšmė. Mieste telkėsi svarus lietuvių inteligentijos būrys, išvystęs tautinio atgimimo, švietimo ir kultūros puoselėjimo veiklą. Ypač reikšmingas buvo spontaniškas lietuviško kultūrinio branduolio sužydėjimas mieste 1905-1914 m.

Jau 1897 m. Šiauliai buvo po Kauno antras miestas pagal gyventojų skaičių (16128 gyventojų), pralenkęs Ukmergę, Panevėžį, Raseinius. Pakito ir miesto gyventojų tautinė sudėtis. Daugumą (1909 m.- 56,4%) sudarė žydai. Į miestą žydus pramonininkus viliojo patogus susisiekimas su Rusijos pramonės centrais. Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, brolių Rogalinų sukurta Šiauliuose odų pramonė išgarsino miesto vardą.

XIX a. pab. pakito miesto vaizdas. Ėmė ryškėti industrinis peizažas - geležinkelis, fabrikų pastatai su kaminais ir pan. Išskirtinas modernus to laikmečio Ch. Frenkelio odų fabrikas, tapęs didžiausiu visoje Rusijos imperijoje odų fabriku. Šalia fabriko 1908 m. Ch. Frenkelis pasistatė moderno (secesijos) stiliaus gyvenamąjį namą - Ch. Frenkelio rūmus.

XIX a. pab. Šiauliuose, apskrities teises turinčiame mieste, naujų namų statyba vyko pagal miesto projektinius planus (žinomi 1872, 1877, 1912 metų projektiniai planai). Urbanistinį miesto peizažą keitė centrinėse miesto gatvėse - Bolšaja Tiuremnaja, Sodovaja, Policeiskaja ir kt. - statomi dviaukščiai mūriniai pastatai vietoje griaunamų medinių. Miestui plečiantis, sparčiai kito ir gatvių tinklas (1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. - jau 30). Šaligatviai buvo mediniai ir tik centre. Gatvės apšviečiamos žibaliniais žibintais. Pieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo planuojamas gatvių apšvietimas elektra, tačiau sumanymą nespėta realizuoti.

Į viršų

Faktai

Šiauliai - Šiaurės Lietuvos miestas, savo metus skaičiuojantis nuo Saulės mūšio, įvykusio 1236 metais rugsėjo 22 d.

Teritorija:

Bendras miesto žemės plotas 81,13 kv.km.
Žalieji plotai 18,87 kv.km.
Vandens plotai 12,78 kv.km.
Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.

Atstumas iki:

Sostinės Vilniaus 214 km;
Kauno 142 km;
Klaipėdos 165 km;
Rygos 128 km;
Kaliningrado 250 km.

Klimatas:

Vidutinė oro temperatūra -
Sausio mėn. -7 °C;
Liepos mėn. +18 °C;
Kritulių kiekis per metus - 538,5 mm

Gyventojų skaičius (Statistikos departamento duomenys, 2013 m. pradžioje)

Šiauliuose - 106,4 tūkst. gyventojų, iš jų:
Vyrų - 47,1 tūkst.
Moterų - 59,3 tūkst.

Į viršų

WiFi
Nemokamas bevielis internetas.
Komfortas
Jauki namų aplinka leis Jums jaustis kaip namie.
Vieta
Puiki vieta miesto centre leis Jums pasiekti lankytinas vietas be jokio vargo.